Labas,
Atostogos tai yra - kurortai prie jūros, sniegingi kalnai, rudeniniai miškai su daugybe lapais apkritusių grybų ir saulėtas pavasaris su nuostabiai fantastiška nuotaika.
Man labai patinka, labai balta žiema ir labai šilta vasara.
Nors dabar ir nelyja man už lango, bet ir nesišviečia saulė.
Taip buvo ir ten kur aš buvau. Airijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Latvijoje ir netgi Lenkijoje.
Saulė ar lietus, visur tas pats.
Labai, nea, tiesiog fantastiškai, skanu yra japonų ir kiniečių virtuvė. Bet jei norima greit ką užkąsti, tai labai skanus, sveikas ir gan sotus maistas yra kebebas. Juk jame tiek daržovių ir mėsa kepama be lašelio aliejaus ar kokio kito skysčio, tik nuostabiame karštyje.
Pats geriausias, visų laikų, mano matytas filmas yra Žalioji mylia - The Green Mile.
Per šį filmą, pirmą ir vienintelį kartą, ir man išsprūdo ašara.
Ir aš to visiškai nesigėdinu ir neslepiu, nes tai yra puikus kūrinys, su gilia, kiekvienam vis kitaip suprantama, mintim.
Na, o mano aplinka, yra labai įvairi ir paskutiniu metu žiauriai keičiasi. Tai lyg įdomi melodrama, pilna intrigų ir netikėtų posūkių. Bet tai ne filmas, ar serialas, tai tikras GYVENIMAS. Nepaisant to, kad neseniai turėjau pradėti gyventi iš naujo, tikrąja to žodžio prasme, visko turėjau mokytis per naują, kaip mažas, ką tik gimęs vaikas.
Aš toliau stengiuosi, judu į priekį, nepasiduodu.
Tokiose beviltiškose situacijose, kur kiti jau pirmuose žingsniuose viską meta ir pareiškia, man nieko nereikia, aš nieko negaliu, aš nenoriu nieko, aš toks ir anoks, aš nenoriu gyventi.
Nemeluosiu, tokiu minčių, buvo apstu ir man. Ir jos nesitraukia, vis pasirodo „tinkamu“ laiku.
Bet aš vistiek bandau, kovoju, stengiuosi. Nors jokios vilties ir tirai nėra, ir tikrai neįsižvelgia... Bet.....
Aš nepasidaviau ir kabinausi iš paskutiniųjų, net nematydamas vilties ar kokio kito blankaus spindulėlio. Nors ir puolė pažeminimai, išdavystės ar likimo pasityčiojimai. Aš nepasidaviau. Ir netgi sugebėjau tapti, įgauti specialybę. Ne kažin kokią, bet vistiek, jau kažkas.
Nors nuleidęs galvą, o akis išvis paskandinęs, visa tai dariau. Ir tikrai darysiu...
Tikiu, kad kažkada, ateis ir mano eilė :)
Juk - Kiekviena išdavystė, nuoskauda ar kančia. Kažko pamoko, priverčia pažvelgti į viską kitaip ir padaryti išvadas. Jos žinoma ne visada teisingos, bet niekas, niekada juk nėra neklydęs. O gyvenimas, juk viena, amžina, niekad nesibaigianti mokykla.
O kas mano kitaip. Mano nuomone klysta.
Bet vėlgi. Tai yra TIK mano nuomonė.
Kurių pinas pasaulis. Ir kiekviena vis kita, ir vis teisingesnė. Jų tiek, kiek yra pasaulyje žmonių, netgi dar daugiau. Ir jos, besąlygiškai, nenumaldomai keičiasi.....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą