Prisiminimas, kad gyvenai,

Klydai, klupai,

Tačiau bent jau kažkur ėjai.

Įsimylėjau aš tave
Pamiršti negaliu
Toliau einu
Vis pas tave žengiu

Kodėl gi tu, taip sužavėjai mane
Taip pakerėjai mane
Ir sužeidei man širdį
Ir... sužeidei man širdį.

Mylimoji palauk, tu palauk, neskubėk
Aš turiu tau pridėti dalelę širdies,
Ir mes būsim kartu visur visada
Net jei skirs mus tiršta rūko marška.

Aš žengiu per pusnis ir matau vien tave
Man viduj, man širdy plevėsuoja aušra,
Aš užburtas esu tavo meilės akių
Kur einu atrandu, jog tik man esi tu.

Žvaigždės žėrės, žvaigždės dainuos
Ir nukritusios jos, savo norus mum atiduos,
Rytas išauš, židinys vis dar smilks
Nors ugnis nebedegs, mūsų meilė išliks.

Aš vanduo tavo delnuose
Ar akmuo tavo širdyje...

Fantastyc (Mr LSD) + Shimozukushichikaari ties

Dauguma visada teisi?

Henrikas Ibsenas

 

Ko verta teisė

Be galios?

Henrikas Ibsenas

Mūsų krašto žmonės

yra partijų vergai.

Henrikas Ibsenas

 

2011-10-27
Tapau "TAIP!" nariu

Pradžia...

 

Mokomės NE mokyklai,

 O gyvenimui

Seneka

Didžiausia dalis gyvenimo

Praeina mums darant klaidas,

Didelė dalis – nieko neveikiant,

O visas gyvenimas – veikiant ne tai,

Kas reikia

Seneka

Diena be

Mokslo – tuščiai

Praleista diena

Tiek daug

Yra ko mokytis

Ir tiek mažai

Turime tam laiko

A. Einsteinas

Žmogų visada galima

Pažinti iš jo skaitomų

Knygų

S. Smailsas

 Tavo meilė atėjo ir pasiliko.

Priėjai prie manęs,

Kaip pavasarinis drugelis.

Tuoj ateis žiema.

Ir tau reiks slėptis.

Kitiems bus vienodai,

O man ne...

Apkabinsiu ir nepaleisiu.

Nes tik dabar...

Supratau.

Kaip man buvai reikalinga.

Ir viskas...

Prasidės,

Nesibaigs,

Atsigaus.

Tu buvai švelni,

Teisinga,

Kartais kaip svajonė...

Sapne.

Aš tas kuris,

Su tavim visąlaik...

Sąžiningas ir teisingas.

Krentu ten,

Kur reikia krist.

Tau,

Kad neatsisakytum šilto glėbio.

Čia viskas kaip filme,

Mylėk mane...

Amžinai.

Taip...

Buvo pas mus...

Atleisk, kad buvau erelis.

Nors turėjau tau būti padangių –

Paukštelis.

Niekas to nepamirš

Ir neatleis...

Nėra gražių žodžių,

Kad tave apsakyt...

Juk tai žiauru...

Bet visi krenta.

Ir vėl keliasi

Nepamirškit

Niekas

Niekada to.

Tomas