Tavo meilė atėjo ir pasiliko.
Priėjai prie manęs,
Kaip pavasarinis drugelis.
Tuoj ateis žiema.
Ir tau reiks slėptis.
Kitiems bus vienodai,
O man ne...
Apkabinsiu ir nepaleisiu.
Nes tik dabar...
Supratau.
Kaip man buvai reikalinga.
Ir viskas...
Prasidės,
Nesibaigs,
Atsigaus.
Tu buvai švelni,
Teisinga,
Kartais kaip svajonė...
Sapne.
Aš tas kuris,
Su tavim visąlaik...
Sąžiningas ir teisingas.
Krentu ten,
Kur reikia krist.
Tau,
Kad neatsisakytum šilto glėbio.
Čia viskas kaip filme,
Mylėk mane...
Amžinai.
Taip...
Buvo pas mus...
Atleisk, kad buvau erelis.
Nors turėjau tau būti padangių –
Paukštelis.
Niekas to nepamirš
Ir neatleis...
Nėra gražių žodžių,
Kad tave apsakyt...
Juk tai žiauru...
Bet visi krenta.
Ir vėl keliasi
Nepamirškit
Niekas
Niekada to.
Tomas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą