Šiandien noriu gyventi tik patyliukais. Šiukštu nebebaidysiu juodvarniais virtusio savo gyvenimo. Klykiu vidumi, tyliu išore, bet akys išduoda augantį žingeidumą. Tas vėjas, nenuorama, prispaustais tarp durų pirštais, veržias vidun. Kad žinotu... sėdžiu po figmedžiu, nuogut nuogutėlis, alsuodamas šurmuliu. Parūkom...? Pavargau. Itin gera. Akys it smilgos, blakstienos bebijančios vienu judesiu sujaukti visa jaukumą. Vienas už kitą kreivesnis, aš irgi baisiai kreivas, dar ir kikenantis. Jūra. Patyliukais patyliukais. Aš jau ne tas, kuris laukia. Ir amžino štiliaus jau seniai nebebūta... Man reikia reikėti ir būti reikiamu. Kava ir cigaretės. Vėjai ir avietės. Vynai ir samčiai. Aš noriu būt Tavo.

Netekti gyvybės - menkas dalykas; bet matyti kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - štai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. 

A. Camus

Ar nekeista?

Vieną dieną tu dar čia.

Kitą jau ten.