Skrydis

Norėjau mintį pakabint
ant tos vinies aukščiausios
kur sieną laiko viršuje
su lyg dangaus platybė

Ten horizontai kupini
beribio žavesio ir džiaugsmo
ten tiesą dovanoja jie
šviesa žvaigždžių aukščiausių

Ir tu ton pusėn skriesi greit
sklandysi virš padangių
o skrydis tavo trūks ilgai
nes save vėl tu pamatei.


Robertas Stanevičius