Naujas gyvenimas

LSD mintys

Bet vieną rytą paskambinau, ji vėl su savo ironija kažką pasakė. Aš paklausiau, ar tu tikrai nori, kad aš tave palikčiau, juk taip tęstis nebegali. Pasakė su ironija - TAIP. Už kelių minučių paėmiau jos nuotraukas ir nuvežiau jai, ir pasakiau viskas. Nors širdy tikėjausi, kad apsikabinsime, pasibučiuosime ir ji atsiprašys už tokį savo elgesį. Anaiptol, nė žodžio nepasakė. Taip ir išsiskyrėme.

Tą pačią dieną važiavau pas ją, prašiau, kad tik būtume kartu. Pasakė, kad nebenori gyvenime daugiau manęs matyti. Žinau, kad ir jai sunku. Paprašė duoti jai laiko. Stengiausi nelįsti į akis. Parašydavau tik žinutę, labanaktis. Dabar nebegaliu toliau gyventi, gyvenu tik tabletėm. Nebėra jokios vilties ją susigrąžinti.

Myliu ją be galo. Ir mylėsiu. Negaliu jos paleisti. Žinau, kad turiu laukti, jei ji myli, grįš. Bet su kiekviena diena mirštu iš vidaus. Neįsivaizduoju gyvenimo be jos. Nebežinau kur dėtis ir ką daryti. Visokių minčių buvo... Nebežinau, kur kreiptis pagalbos.


Ir taip greičiausiai atsitiko dėl kelių dalykų.
Vienas jų – didelis jūsų nepasitikėjimas savimi. Nerimastingumas dėl merginos pasirinkimų sukūrė jūsų ne tiek įsimylėjusio, kiek pasimetusio, priklausomo, baimingo, savimi nepasitikinčio ir be santykio su mergina nedaug ką turinčio, vaizdą. Per didelės pretenzijos į kitą asmenį, negalėjimas nuo jo atsiskirti ir noras jį kiek įmanoma labiau „turėti“ dažniausiai kalba apie tai, jog žmogus tam turi laiko, atiduoda visą savo energiją - tai tarsi bandymas užpildyti savo tuštumą kitu.
Nereiškia, jog derėjo kaip nors vaidinti ar žaisti. Slėpti savo intencijas ir tai, ką išties jautėte. Visgi žmonės nėra mūsų nuosavybė, ir kuo stipriau imame daryti juos savo dalimi, tuo labiau jie ima priešintis, jaustis nesaugiai šalia silpstančio žmogaus.
"Gali būti, jog jūsų draugei(ui) ypatingai reikėjo palaikymu ir bendradarbiavimu pagrįstų santykių. Net jei išoriškai atrodė, kad mylimas žmogus išgyveno pakilumą, nebūtinai jai(jam) buvo drąsu užsiimti nauja veikla, laukti, koks bus aplinkos įvertinimas ir panašiai. O šalia jos buvo ne palaikantis draugas(ė), o žmogus, kuris nerimavo dėl savo būsenos ir visaip kaip bandė kontroliuoti situaciją, vis labiau slystančią iš rankų."

Žmogui yra svarbu jaustis mylimam, saugiam, užkariautojui. Tačiau kai santykis tapo tarsi sėdėjimas užkeiktame bokšte, žmogus panoro iš jo pabėgti...