LSD mintys
Tai tas pats, kaip sakyti, kad negalime būti laimingi, jei iš gyvenimo negausime visko, ko trokštame. Mes neleidžiame sau būti laimingiems, kol taip nenutiks.
Vienas laimingiausių žmonių, kuriuos kada nors pažinojau, yra vietinės mokyklos autobuso vairuotojas. Vairuotoją Antaną myli ir vaikai, ir mokytojai. Jis mato laimę mažuose dalykuose. Jis laimingas, kai skaito laikraštį, belaukdamas krepšinio rungtynių pabaigos, kai po žaidimo veža vaikus ir trenerius valgyti picos; jam viskas teikia malonumą. Jis yra laimingas – čia ir dabar.
Galbūt mes buvome mokomi manyti, kad nenusipelnėme būti laimingi, kol neįgyvendinome tikslo. Televizijos reklamos tikrai perša mintį, kad nenusipelnėme laimės, jei naudojame ne tuos produktus, vairuojame ne tą automobilį, laikomės ne tos dietos.
Turime nusistatyti tikslus ir siekti to, ko tikrai norime, bet galutinis produktas neturėtų žymėti mūsų laimės pradžios. Kam švaistyti dabartį, laukiant ateities?
Jei norime būti laimingesni, turime mėgautis paprastais kasdieniais dalykais. Koks tobulas yra saulėlydis! Kokia miela mažylio šypsena! Kokia laimė šalia turėti mylimą žmogų... Gyvenimas per trumpas, kad atidėliotume laimę ateičiai.
Laukdami, kol kažkas nutiks, pabandykite kasdienybėje atrasti ką nors gražaus. Kai pagaliau pasieksite tą ilgai trokštą tikslą, suvoksite, kad laimė jus lydėjo nuo pat kelionės pradžios.
Delfi
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą