Naujas gyvenimas

LSD mintys

Štai ir artėja ta "puiki" diena
Kai aš likau gyvas...
Jau bus praėję Trys metai...
Paskutinis taškas, daugtaškyje...
Ir kuo gi galiu aš "pasigirt"
Kad vėl vaikštau, kad vėl kalbu, kad vėl matau?
Taip, aš tai galėčiau
Bet aš to gal geriau nedarysiu
Nes buvo... kiek daug dienų...
Kad aš gailėjausi, kad aš buvau toks užsispyręs
Ir nepaisydamas visų prognozių ar daktarų stabdymų
Aš pakilau, aš stojausi, nors ir kritau
Bet ne tas svarbiausia...
Aš gailėjausi, kad aš išvis likau
Kad aš likau gyvas
Turėjau matyti, patirti visą tą apgaulę
Išdavystę, pažeminimą, panieką ir t.t.
Iš tų žmonių, iš kurių man ji buvo skaudžiausia
Paralyžiuojanti...
Ir iš kurių, man buvo svarbiausia, kad tik palaikytu, pripažintu, suprastu
Bet... Gavau atvirkščią situaciją
Jūs galbūt pasakysite, gerai, tai turėjo mane padaryti tik stipresniu ir tvirtesniu žmogumi
Bet Jūs klystate
Tai sužlugdė mane visiškai
Aš užsidariau, pasislėpiau, pabėgau nuo visų
Viską aš mečiau, nieko nenorėjau
Norėjau tik...
Nors kokio palaikymo
Nebūti vienas
O būtent taip ir buvo...
Bet su laiku aš įgavau stiprybės ir pradėjau vėl statyti savo sielą ir protą atgal į kelią, į pažinimą
Ir kai jau atrodė, kad viskas jau gerai
Aš einu teisingu keliu
Aš sugebėsiu, aš nesu vienas
Vėl griebiau gyvenimą už gerklės ir pradėjau vėl kelti sau tikslus
Ir atrodė viskas puiku, man pavyks, viskas bus vėl, pagaliau, gerai
Bet tuo metu supančiai mano aplinkai, pasirodė priešingai
Ir jie pasistengė, kad vėl, aš prarasčiau (ta taip sunkiai susigrąžintą) pasitikėjimą savimi
Man buvo mėtomos "kiaulės"...
Bet aš, vis tiek, nepasidaviau, bandžiau jas apeiti...
Stengiausi kovoti, nepasiduoti
Bet ten, aš VĖL buvau VIENAS
Ir neišlaikiau...
Pasidaviau
Sukandęs dantis dariau, stengiausi bent kaip nors pratempt, praslyst
Bet viskas man buvo per sunku
Ir aš vėl... UŽSIDARIAU savyje...
Tai buvo didžiausia mano KLAIDA
Nes tada, aš praradau VISIŠKAI VISKĄ
Nors prieš tai, aš buvau nors, mintimis, ne vienas
Aš pasislėpiau nuo VISIŠKAI VISŲ
Ir nors aš tai spėjau gan greitai "nugalėt"
Man nebuvo atleista
Buvo prisigalvota daugybe šlykščiausių istorijų ir minčių
Todėl, aš vėl buvau išduotas, pašieptas ir paniekintas
Ir viskas buvo drėbta man tiesiai į akis ir širdį
Nes savo "lengvame" gyvenime "paslydau" emociškai
Nieko neišdaviau, neapgavau ir nepasityčiojau
Tiesiog... Sustresavau...
Ir ką dabar... vėl vaistai... vėl tabletės
Tik vis didesnės ir didesnės dozės, ir kiekiai
O poveikio...
VĖL... NULIS...
Tai aš jau pavargau...
Nelemta man
Nelemta man laimės, džiaugsmo ir pilnavertiškumo
Mano rankos nusviro
Ir aš jau tikrai nebepajėgsiu jų pakelt...
Todėl ir sakau
ATE
Aš išeinu...
Ir tikiuosi (žinau), kad nuo to kažkam gyvenimas tikrai pasidarys linksmesnis, laimingesnis ir geresnis
Bet kai matysiu, kad kažkam reikia gal pagalbos, priešui ar draugui, ir matysiu, kad aš ją galiu suteikti...
Aš nepasididžiuosiu, aš ją suteiksiu
Nes toks jau aš...
Todėl linkiu Jum GERO gyvenimo
NAUJO GYVENIMO
Ir tariu...
Paskutinį savo...
VISO GERO
Susitiksime TEN...