Meilė tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, tai žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi. 

A.De Sent-Egziuperi

„Menkas pasiekimas pranokti kitus žmones. Tikroji pergalė – pranokti ankstesnįjį save.“

Kad ir kas būtume, kad ir kur gyventume giliai širdyje kartkartėmis jaučiamės netobuli, jaučiam, kad kažko trūksta. Tarsi būtume kažko netekę ir trokštume susigrąžinti. Dauguma iš mūsų taip niekada ir nesužinome ko mums stinga. Ir tik dalis tų, kurie vis dėlto sužino, išdrįsta eiti to ieškoti.

Ema

Apakinta pasaulio šviesų, suvaidintų šypsenų, nupirktų malonumų. Bandau įžvelgti prasmę, tarp to, kas tikra, o kas laikina. Kas išlieka, o kas išeina. Aš pasilieku su tais, kurių buvimas šiltesnis už žodžius. Aš pasilieku su tais, kurie jaukesni už namus.

Laura

Vis įsitikinu, kad teisingai M. Tvenas sakė:
,,Kuo geriau pažįstu žmones , tuo labiau myliu savo šunį"
ar, mano atveju, katiną.

People are to be loved and things are to be used. 

The problem comes when things are loved and people are used...

..Gražiausios akys tos, kurios žiūri į jus su meile. Ir visai nesvarbu, jos žalios, mėlynos ar rudos..

Laisvalaikį leidžiu įvairiai: kartais malonu paskaityti knygą, tapyti ar jaukiai įsitaisius pažiūrėti gerą filmą. Aišku, esant geram orui nemėgstu sėdėti namie :)Gamtoje dūšia atsigauna. Nesvarbu, koks metų laikas... Žiemą kvapą gniaužia saulės nušvieti apšerkšniję medžiai, lengvai plevenančios snaigės ir žinoma žiemiškos linksmybės! Būtinai Tave ištrauksiu iš namų pačiuožinėti nuo kalniuko ar nulipdyti sniego senį ir pasivolioti sniege:) Pavasarį galiu valandomis vaikščioti po bundantį mišką , grožėtis sniege besiskleidžiančiomis žibutėmis ir šalpusniais. Vasarai komentarų nebereikia... Šiltas ežero vanduo, laužas ir palapinė. Net ir uodus pamirštu, kai išeinu į pamiškę valgyti skaniausių pasaulyje mėlynių, o žemuoges veriu ant smilgos kaip vaikystėje. Pradėjus gelsti lapams į širdį įsigauna lengva melancholija. Skubu gaudyti saulėtas akimirkas geltonuose medžių lapuose. Rytais juntu miglos, dūmų ir antaninių obuolių kvapą. Tai ženklas, kad neužilgo važiuosiu kasti bulvių

Neužtenka būti užsiėmusiu - taip daro ir skruzdės. 
Klausimas yra - kuo Jūs užsiimate?

Thoreau

Viduržiemį aš pagaliau supratau, 

kad manyje buvo nenugalima vasara.

A. Kamiu

“Your time is limited, so don't waste it living someone else's life. Don't be trapped by dogma - which is living with the results of other people's thinking. Don't let the noise of other's opinions drown out your own inner voice. And most important, have the courage to follow your heart and intuition. They somehow already know what you truly want to become. Everything else is secondary.”

Mano kūnas - tai mano žurnalas, ir mano tatuiruotės - tai yra mano istorija

Мое тело – это мой журнал, а мои татуировки – это мой рассказ

My body - this is my journal, and my tattoos - this is my story

Šiandien noriu gyventi tik patyliukais. Šiukštu nebebaidysiu juodvarniais virtusio savo gyvenimo. Klykiu vidumi, tyliu išore, bet akys išduoda augantį žingeidumą. Tas vėjas, nenuorama, prispaustais tarp durų pirštais, veržias vidun. Kad žinotu... sėdžiu po figmedžiu, nuogut nuogutėlis, alsuodamas šurmuliu. Parūkom...? Pavargau. Itin gera. Akys it smilgos, blakstienos bebijančios vienu judesiu sujaukti visa jaukumą. Vienas už kitą kreivesnis, aš irgi baisiai kreivas, dar ir kikenantis. Jūra. Patyliukais patyliukais. Aš jau ne tas, kuris laukia. Ir amžino štiliaus jau seniai nebebūta... Man reikia reikėti ir būti reikiamu. Kava ir cigaretės. Vėjai ir avietės. Vynai ir samčiai. Aš noriu būt Tavo.

Netekti gyvybės - menkas dalykas; bet matyti kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - štai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. 

A. Camus

Ar nekeista?

Vieną dieną tu dar čia.

Kitą jau ten.

LSD mintys

Pabaiga...

LSD mintys

Gyvenime jaučiuosi, kad dar daug ko neatradau ir nepatyriau.

Noriu pažinti žmones, o labiausiai - per kitus žmones atrasti save.

Tik būdami su kitais, nušvintame skirtingomis, dar neatpažintomis spalvomis. Buvimas su kitais žmonėmis mus daro tais, kuo esame, tuo, kuo norime būti.

Taip, kaip jaučiamės, priklauso ne tik nuo mūsų pačių norų ar nuotaikų.

Bet nuo šalia esančių žmonių požiūrio į mus pačius.

Taigi, viskas, kuo esame, atsiranda tik santykiuose su žmonėmis. 

Todėl gyvenime siekiame atrasti sau artimiausius.

LSD mintys

Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.

Viljamas Šekspyras

LSD mintys

Negalvokite, kaip paveikti žmones...

Galvokite apie juos pačius. 

LSD mintys

"Standing up for others
is more important than
standing up for oneself." 

Playboy

LSD mintys

Iš pradžių Dievas sukūrė žemę.
Pailsėjo.

Tada Dievas sukūrė Vyrą.
Pailsėjo.

Tada Dievas sukūrė Moterį.

Daugiau nei Dievas, nei Vyras
Nesiilsėjo.

LSD mintys

Gyveno kartą Princesė. Auksinėm kasom ir žaliom akim. Ji visada atrodė laiminga. Jos karalystėje visada švietė saulė ir daugiau ar mažiau žmonės buvo linkę šypsotis, kitu atveju likdavo nubausti. Princesė buvo griežta, bet tik kitų labui.

Žmonės jos karalystėje buvo pripratę prie jos tvarkos ir sudėtingo charakterio, tačiau princesė buvo maloni mergina ir žmonės tai žinojo.

Kartą atsibodo princesei būt laimingai be priežasties ir ji sugalvojo paskelbti ieškanti ją nudžiuginančio ir pralinksminančio žmogaus.

Ji užsiregistravo darnioj poroj ir laukė...

Ir vieną dieną...

LSD mintys

*Carpe diem.
*Netepk kito kuo pats smirdi;)
*Actions speak louder than words.
*Si vis amari, ama.
*Qui quaerit, reperit.
*Non progredi est regredi.
*Otium post negotium.
*Omnia mea, mecum porto

LSD mintys

If you've got love in your sights

Watch out, love bites!

When you make love, do you look in the mirror?

Who do you think of, does she look like me?

Do you tell lies and say that it's forever?

Do you think twice, or just touch 'n' see?

When you're alone, do you let go?

Are you wild 'n' willin' or is it just for show?

Ooh c'mon

When I'm with you are you somewhere else?

Am I gettin' thru or do you please yourself?

When you wake up will you walk out?

It can't be love if you throw it about

LSD mintys

Tūkstantis suklypusių laiptelių kaip seno pianino klavišų veda nežinia kur. Vienus į tamsą, kirtus į šviesą, trečius į paklydimą tuštybės mugėje, apgraibomis ieškant pažįstamo glėbio ar kvapo.

Niekas nežino ką ras, priėję kelio galą. Jei žinotų, gal net neitų. Arba išdykaudami greitai bėgtų ir įkristų į velnio iškastą duobę. O gal parkristų užkliuvę už surūdijusio vinies ar likimo ištemtos virvės – kaip tik širdies lygyje, kad skaudžiau parpultų.

Niekas nežino, kaip reikia nueiti tą tūkstantį laiptelių.

Jei žinotų, gal tipentų elegantiškai, dailiai apsižvalgydami, įkvėpdami tyro oro ir melsdami Dievą saulėtų dienų. Dabar gi lekia kaip pabudusios plaštakės į žvakės šviesą ir net nepastebi, kaip greitai sudega sparnai.

Laimei, jie vėl išdygsta. Ne tokie gražūs kaip buvo, šiek tiek paglamžyti ir apskurę, tarsi ištraukti iš šiukšlyno, bet išdygsta.

Eidami laipteliais, niekas nepasimoko iš svetimų klaidų – jei posūkyje kažkas užsižiopsojęs pameta galvą, pames ir kitas. Jei vėjo gūsis kažkam nuplėšia menkai pritvirtiną stogą, kitas tą stogą atiduos jau be jokio pūstelėjimo.

Ir taip su nuotykiais, nelabai darnia vorele sau žygiuodami visi tikisi kelio pabaigoje išvysti stebuklą. Tokį, kuris viską paaiškintų – ir kodėl buvo taip sunkiai eita, ir kas per kvaili ženklai makalavosi ilgame kelyje.

Ir graudžiai pravirksta nieko neišvydę arba kažko nesupratę...

Nes juk svarbiausia ne tai, ką rasi nuėjęs tuos tūkstantį laiptelių, o tai, kaip juos įveiksi ir ką pamatysi aplinkui...

Džiaugsmas yra kelyje, o ne kelio pabaigoje.

Ieva

LSD mintys

Footprints in the Sand

One night I dreamed I was walking along the beach with the Lord.
Many scenes from my life flashed across the sky.

In each scene I noticed footprints in the sand.
Sometimes there were two sets of footprints, other times there was one only.

This bothered me because I noticed that during the low periods of my life,
when I was suffering from anguish, sorrow or defeat, I could see only one set of footprints, so I said to the Lord,

“You promised me Lord,
that if I followed you, you would walk with me always.
But I have noticed that during the most trying periods of my life
there has only been one set of footprints in the sand. Why,
when I needed you most, have you not been there for me?”

The Lord replied, “The years when you have seen only one
set of footprints, my child, is when I carried you.”

LSD mintys

"I close my eyes, only for a moment, and the moment's gone

All my dreams, pass before my eyes, a curiosity

Dust in the wind, all they are is dust in the wind

Same old song, just a drop of water in an endless sea

All we do, crumbles to the ground, though we refuse to see

Dust in the wind, All we are is dust in the wind

Don't hang on, nothing lasts forever but the earth and sky

It slips away, all your money won't another minute buy

Dust in the wind, All we are is dust in the wind..."

LSD mintys

Gyvenime yra laikas, kurį norėtum perrašyti, akimirka,

kurią mielai sustabdytum ir vieta, į kurią norėtum grįžti.

Laura

LSD mintys

Atvirai:
Mano Dievas - Gyvenimas.
Mano sielos deguonis - Teatras.
Šiandienos gyvenimo tikslas - šypsotis ne tik rytais.
Energijos šaltinis - žmonės ir bendravimas.

Atviriau nei atvirai:
Su manim nėra lengva. ...bet vertingiausia dovana yra
kito žmogaus laikas skirtas man.

Atviriau net už "atviriau nei atvirai":
Jei savo viename ir nekartojamame gyvenime neįstengi
aukoti principų dėl jausmų - n e g a i š i n k  m a n ę s

Rugilė

LSD mintys

Esu žmogus kuris į gyvenimą žiūri tarsi į pilną smulkmenų 

prikrautą dėžutę,niekada nežinosi ką šiandien ištrauksi 

ir kiekvieną kartą stebiesi lyg Alisa stebuklų šalyje 

pakliuvusi ne į tą pasaulį.

Giedrė

LSD mintys

Kiekvienas mirdamas turi ką nors palikti po savęs,

sakydavo mano senelis. Vaiką, knygą, paveikslą, namą,

pastatytą sieną arba porą pasiūtų batų. Arba pasodintą

sodą. Ką nors, ką būtų lietųsi tavo ranka ir kur

prisiglaus tavo siela, kai mirsi, o kai žmonės žvelgs

į tą medį, tavo pasodintą gėlę, matys tave. Nesvarbu,

ką darytum, sakė jis, jei tik savaip pakeiti ką nors,

kas prieš tau prisiliečiant buvo kitoks, atitraukęs savo

rankas, turės kažką sava. Skirtumas tarp žmogaus, šiaip

sau pjaunančio pievelę, ir tikro sodininko - tai

prisilietimas, sakydavo jis. Pjovėjas praėjo, ir jo

kaip nebūta, o sodininkas liks ten visam gyvenimui.

Fausta

LSD mintys

Mūsų pasąmonė priima viską, kuo tikime. 

Gyvenimas yra labai paprastas. Ką duodame,

tą ir gauname. Tikiu, kad už kiekvieną savo 

gyvenimo patirtį – ir geriausią, ir blogiausią – esame

atsakingi patys. Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį.

Kiekvienas iš mūsų formuoja savo gyvenimą mintimis ir žodžiais.

Jei jūsų požiūris į kokią nors galimybę yra ribotas,

tai šita riba jums tampa realybe. Visatos jėgos 

niekada mūsų nekritikuoja ir neteisia. Ji priima mus tokius,

kaip patys save įvertiname.

Martyna

LSD mintys

Man nereikia nieko,

Nereikia saulės nei dangaus,

Nereikia man net pasaulio,

Nereikia vėjo, medžių, paukščių čiulbėjimo,

Net ir saulės man nereikia,

Nes esi man tu saulė,

Nes esi tu man vėjas, medžiai.

Tu esi man visas pasaulis

Ir man nieko daugiau nereikia, tik tavęs.

Eglute

LSD mintys

Labai būdinga daugeliui žmonių praleisti visą gyvenimą laukiant akimirkos,

Kada gi bus galima "pradėti gyventi"

Eckhart Tolle

LSD mintys

It's not in the stars to hold our destiny

But in ourselves

William Shakespeare

LSD mintys

Kai saulę -
Jaunystės skaidrią saulę
Nešiojau savo širdyje,
Tą kitą saulę -
Dangaus liepsnotą saulę,
Kur dieną nuo nakties
Šviesos ir šilumos atsieja srautais,
Niekinau!

O šiandien,
Kai širdyje ir šalta, ir tamsu,
Ir naktį nuo dienos atskirti nebemoku,
Aš į dangaus ugninę saulę
Tiesiu maldaudamas rankas:

-O tu, kurios aš šilumą ir šviesą
Matau kiekviename būties krisle,
Apšvieski ir mane,
Sušildyk ir mane,
Kad vėl kaip andai degčiau ir liepsnočiau
Ir kad yra naktis,
Žvarbi,
Niūri,
Kaip andai nežinočiau. -
O ji atsakė man:
-Jei tu savy
Savosios saulės neturi,
Tai veltui šildyčiau ir šviesčiau.
Širdy vis tiek glūdės
Naktis žvarbi,
Niūri.

euridike

LSD mintys

Numiriau akmeniu ir atgimiau augalu.
Numiriau augalu ir virtau gyvuliu.
Numiriau gyvuliu ir užgimiau žmogumi.
Tad ko man bijoti mirties, ką gi su praradau?

Asta

LSD mintys

Gyvenimu reikia mėgautis,
Ne vakar,
Ne rytoj,
O šiandien...

Virginija

LSD mintys

"Laimingiausi žmonės ne tie, kas turi visą ką geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi."‎

Laura

LSD mintys

Kai tą vakarą grįžau namo, žmona jau ruošė vakarienę. Paėmiau ją už rankos ir ištariau: „noriu tau kai ką pasakyti“. Ji atsisėdo ir tyliai pradėjo valgyti. Jos akyse vėl pasirodė liūdesys.

Pajutau, kad man sunku praverti burną. Bet prisiverčiau pasakyti, apie ką tiek laiko galvojau. “Aš noriu skirtis”… - ramiu balsu pradėjau pokalbį.

Neatrodė, kad ją būtų suerzinę šie mano žodžiai. Ji tik švelniai paklausė: „Kodėl?“

Aš nieko neatsakiau. Ji įsiuto. Mesdama šakutę žemėn, sušuko man: “Tu ne vyras!“. Tą vakarą mes daugiau nesikalbėjom. Ji verkė, įsikniaubus į pagalvę. Žinau, ji bandė suprast, kas nutiko mūsų santuokai. Bet vargu ar aš galėjau rasti tinkamą atsakymą. Aš tiesiog pamilau Rasą. O jos nebemylėjau. Aš tejaučiau jai gailestį.

Slegiamas kaltės jausmo, paruošiau skyrybų dokumentus, kuriuose sutikau, kad jai liktų mūsų namas ir automobilis, bei 30% mano įmonės akcijų. Vos pažvelgus į popierius, ji suplėšė juos į skutelius. Moteris, kuri su manim praleido 10 savo gyvenimo metų, man tapo svetima. Man buvo gaila jos, jos išsvaistyto laiko su manimi, bet aš negalėjau atsisakyti to, ką taip nuoširdžiai pažadėjau Rasai. Galiausiai ji garsiai pravirko, kas man nebuvo netikėta. Buvau tam pasiruošęs. Tiesą sakant, jai pravirkus man net palengvėjo. Mintys apie skyrybas, jau kelias savaites apnikusios mane, pagaliau įgavo tvirtą ir aiškų pavidalą.

Sekančią dieną grįžau namo labai vėlai. Pasilenkusi prie stalo, ji kažką rašė. Net nevakarieniavęs kritau į lovą ir užmigau akimirksniu. Buvau maloniai pavargęs nuo pilnos įspūdžių dienos su Rasa.

Kai prabudau, ji teberašė. Man nerūpėjo, ką ji rašo, tad apsiverčiau ant kito šono ir vėl nugrimzdau į miegus.

Ryte ji pristatė savo skyrybų sąlygas: ji nenori nieko iš manęs, ji tenori apie skyrybas būti įspėta prieš mėnesį. Ji prašė tą mėnesį abiems kiek įmanoma pasistengti gyventi kaip anksčiau. Ji nurodė paprastutę priežastį, kodėl ji to prašo: mūsų sūnus laiko egzaminus, ir ji nenori, kad mūsų griūvanti santuoka paveiktų jo mokslus.

Aš su viskuo sutikau. Bet ji norėjo kai ko daugiau. Ji paprašė manęs priminti, kaip aš ją nešiau ant rankų mūsų vestuvių dieną.

Ji prašė, kad visą mėnesį kiekvieną dieną išneščiau ją ant rankų iš miegamojo iki lauko durų... Maniau ji eina iš proto. Tačiau, nenorėdamas bereikalingų pykčių, sutikau su jos keistu prašymu.

Kai papasakojau Rasai apie savo žmonos skyrybų sąlygas, ji garsiai nusijuokė. „Koks absurdas! Kokių triukų ji beprigalvotų, jai teks susitaikyti su skyrybomis“, - su neslepiama panieka balse pasakė ji.

Aš su žmona neturėjau jokio kūno kontakto nuo to laiko, kai supratau, jog noriu su ja skirtis. Taigi, kai pirmą dieną paėmiau ją ant rankų, abu jautėmės nepatogiai. Sūnus, kaip tik tuo metu išėjęs į koridorių, net suplojo rankomis: “tėvelis neša mamytę!” Jo žodžiai suspaudė man širdį. Nuo miegamojo iki svetainės, nuo svetainės iki lauko durų – visus 10 metrų - nešiau ją savo glėby. Ji užsimerkė ir švelniai paprašė “nesakyk sūnui apie skyrybas”. Aš linktelėjau galvą. Tie jos žodžiai mane kažkuo nuliūdino. Prie lauko durų pastačiau ją ant žemės. Ji nuėjo į autobusų stotelę, laukti autobuso į darbą. Aš sėdau į automobilį ir tylėdamas išvažiavau savo įmonės link.

Antrą dieną viskas vyko sklandžiau. Ji prisiglaudė man prie krūtinės. Užuodžiau jos kvepalus, sklindančius nuo jos palaidinės. Staiga aš suvokiau, kad šia moterimi aš nesirūpinau ilgą laiką… Pastebėjau, kad ji nebėra jauna. Jos veide buvo atsiradę raukšlių, jos plaukai ėmę žilti! Ji atidavė visą save mūsų santuokai. Kokią minutę aš svarsčiau, ką aš padariau su ja.

Ketvirtą dieną, kai paėmiau ją į rankas, pajutau, kad grįžta artumo jausmas. Tai buvo moteris, kuri atidavė 10 gražiausių savo gyvenimo metų man.

Per sekančias dvi dienas pastebėjau, kad artumo jausmas auga. Nesakiau to Rasai. Į savaitės pabaigą pastebėjau, kad tapo lengviau ją nešti. Turbūt kasdieninės treniruotės nenuėjo perniek.

Vieną rytą ji niekaip negalėjo išsirinkti ką rengtis. Ji išsimatavo gana nemažai suknelių, bet niekaip nerado tinkamos. Ji atsiduso: “visos mano suknelės išaugo”. Aš staiga pastebėjau, kad ji tiek suplonėjo, jog tai ir buvo ta priežastis, dėl kurios tapo taip lengva ją nešti.

Ir staiga man toptelėjo galvon.... ji palaidojo tiek daug skausmo ir kartėlio savo širdyje. Nesąmoningai aš pasilenkiau ir paliečiau jos galvą.

Tuo metu į kambarį įėjo mūsų sūnus, tardamas: “tėveli, laikas nešti mamytę“. Matyti, kaip jo tėtis kas rytą neša mamą savo rankose, tapo svarbi jo gyvenimo dalis. Mano žmona pamojo jam ranka, kad šis prieitų arčiau, ir stipriai jį apsikabino. Aš nusisukau į šalį, nes bijojau persigalvoti paskutinę minutę. Tuomet paėmiau ją ant rankų, išeidamas iš miegamojo, pereidamas svetainę ir prieškambarį. Jos ranka apsivyjo mano kaklą švelniai ir paprastai. Aš tvirtai ją laikiau svao glėbyje – lygiai taip, kaip mūsų vestuvių dieną.

Mane liūdino tai, kad ji taip sulieknėjo. Paskutinę dieną, laikydamas ją savo rankose, sunkiai žengiau į priekį. Sūnus išėjo į mokyklą. Stipriai ją glausdamas, pasakiau: “aš nepastebėjau, kad mūsų gyvenime taip trūko artumo“.

Nuvažiavau į darbą... skubiai iššokau iš mašinos, palikdamas ją neužrakintą. Bijojau, kad bet koks delsimas nepriverstų manęs persigalvoti. Greitai užlipau laiptais į viršų, kur manęs jau laukė Rasa. “Atleisk Rasa, bet aš nebenoriu skirtis“ – ištariau jai.

Ji pažvelgė į mane su nuostaba. „Ar tu karščiuoji?“ – ištarė ji, bandydama paliesti mano kaktą. Aš patraukiau jos ranką. „Atleisk Rasa, bet aš nusprendžiau nesiskirt. Mano vedybinis gyvenimas buvo nuobodus greičiausiai todėl, kad mes su žmona nesugebėjome įvertinti mūsų kasdieninių gyvenimo detalių, bet ne todėl, kad mes nustojome vienas kitą mylėti. Regis tik dabar supratau, kad kai mūsų vedybų dieną įnešiau žmoną į mūsų namus, aš įsipareigojau ją saugoti, kol mirtis mus išskirs”.

Staiga Rasa tarum pabudo iš miego. Stipriai pliaukštelėjo man per veidą, trinktelėjo durimis ir pravirko. Aš jau leidausi laiptais žemyn ir skubėjau link automobilio.

Pakeliui sustojau prie gėlių parduotuvės. Užsakiau gražią gėlių puokštę savo žmonai. Pardavėja paklausė, ar nenorėčiau ko nors užrašyti ant atvirutės. Nusišypsojau ir užrašiau “aš nešiosiu tave ant rankų kiekvieną rytą, kol mirtis mus išskirs”.

Tą vakarą grįžau namo su gėlių puokšte rankose ir šypsena veide. Greitai užlipau laiptais į viršų… mano žmona gulėjo lovoje nebegyva.

Mano žmona kovojo su vėžiu mėnesių mėnesius, o aš buvau toks užsiėmęs su Rasa, kad to net nepastebėjau. Gydymas buvo neefektyvus, ir ji suprato, kad vilties išgyventi nebėra... Norėdama apsaugoti mūsų sūnų nuo neigiamų išgyvenimų dėl mūsų skyrybų, ji paprašė palaukti tą vieną mėnesį…

Dabar – bent jau sūnaus akyse – aš vis dar mylintis vyras…

_______________

Mažos smulkmenos mūsų gyvenimuose ir daro mus laimingus. Mes išeikvojame daug laiko siekdami didelių namų, gražių automobilių ir didelės sąskaitos banke. Šie dalykai sukuria sąlygas būti laimingiems, bet patys savaime neatneša mums laimės. Todėl raskime laiko būti savo sutuoktinio draugu, ir darykime tuos mažus malonius dalykus, kurie daro mus artimais vienas kitam. Būkit laimingi santuokoje!

Didžiausios gyvenimo krizės nutinka tiem žmonėm, kurie pasiduoda, nesuprasdami, kaip arti sėkmės jie buvo. Tegul ši istorija mums primena, kad reikia vertinti tai ką turime, kol to nepraradome. Laimingos santuokos Jums, mielieji!

LSD mintys

Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti.

Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą.

Žanas Žakas Ruso

LSD mintys

LSD mintys

Viešpatie, paversk mane taikos įrankiu

Ten, kur tvyro neapykanta, leisk man sėti meilę;

Ten, kur tvyro skriauda, - atleidimą;

Ten, kur tvyro abejonės, - tikėjimą;

Ten, kur tvyro neviltis, - viltį;

Ten, kur užplūdo tamsa,- šviesą;

Ten, kur tvyro liūdesys, - džiaugsmą.

O Dieviškasis Mokytojau, suteik man troškimą

ne tiek būti paguostam, kiek paguosti,

ne tiek būti suprastam, kiek suprasti,

ne tiek būti mylimam, kiek mylėti;

nes tik duodami mes gauname,

nes tik atleisdami gauname atleidimą,

nes tik mirdami patys sau gimstame amžinajam gyvenimui.

"Lilija" (Eknath Easwaran)

LSD mintys

Būdami vieniši, jie norėtų būti su kitais.

O būdami su kitais norėtų pabūti vieni.

Tokie jau tie žmonės

Gertrude Stein

LSD mintys

Kodėl atidėliojame laimę? Daugelis žmonių nusistato sąlygas, kurių neįgyvendinus negalima būti laimingiems. Mes kartojame sau, kad nebūsime laimingi „tol, kol...“ Laimė laukia ateityje, kai bus įgyvendinti visi tikslai. Kai pasaulis bus tobulas.
Tai tas pats, kaip sakyti, kad negalime būti laimingi, jei iš gyvenimo negausime visko, ko trokštame. Mes neleidžiame sau būti laimingiems, kol taip nenutiks.
Vienas laimingiausių žmonių, kuriuos kada nors pažinojau, yra vietinės mokyklos autobuso vairuotojas. Vairuotoją Antaną myli ir vaikai, ir mokytojai. Jis mato laimę mažuose dalykuose. Jis laimingas, kai skaito laikraštį, belaukdamas krepšinio rungtynių pabaigos, kai po žaidimo veža vaikus ir trenerius valgyti picos; jam viskas teikia malonumą. Jis yra laimingas – čia ir dabar.

Galbūt mes buvome mokomi manyti, kad nenusipelnėme būti laimingi, kol neįgyvendinome tikslo. Televizijos reklamos tikrai perša mintį, kad nenusipelnėme laimės, jei naudojame ne tuos produktus, vairuojame ne tą automobilį, laikomės ne tos dietos.

Turime nusistatyti tikslus ir siekti to, ko tikrai norime, bet galutinis produktas neturėtų žymėti mūsų laimės pradžios. Kam švaistyti dabartį, laukiant ateities?

Jei norime būti laimingesni, turime mėgautis paprastais kasdieniais dalykais. Koks tobulas yra saulėlydis! Kokia miela mažylio šypsena! Kokia laimė šalia turėti mylimą žmogų... Gyvenimas per trumpas, kad atidėliotume laimę ateičiai.

Laukdami, kol kažkas nutiks, pabandykite kasdienybėje atrasti ką nors gražaus. Kai pagaliau pasieksite tą ilgai trokštą tikslą, suvoksite, kad laimė jus lydėjo nuo pat kelionės pradžios.

Delfi

LSD mintys

Drįskime svajoti,

Rizikuoti,

Išlįsti iš savo komforto ribų,

Gyventi įvairiau,
Suteikti sau ir kitiems progą patirti naujų įspūdžių,

Įžvalgų,

Pažinčių!

Daiva

LSD mintys

Meilė - tai kai man su tuo žmogumi dar geriau,

Nors man ir taip gerai.

Michailas Litvakas

LSD mintys

Moteris - kiekvieno vyro uostas,

Kur jis gali grįžti po audrų su nudraskytomis burėmis.

Ir tame uoste tikrai jo lauks...

Elena

LSD mintys

Laimė susideda iš 3 dalykų.

Pirmiausia turi jaustis laisvas.

Antra, reikia sugebėti tą laisvę valdyti taip, kad nenueitum klystkeliais.

Trečia - ir svarbiausia:

Šalia turi būti dar dvi akys, kurios tave supras, lydės ir mylės be išskaičiavimo...

Elena

LSD mintys

Blogiausias dalykas, kurį gali padaryti - daryti kažką vien dėl to, nes tai daro visi.

Edita

LSD mintys

Jeigu aš tyliu, tai nereiškia, kad aš nekalbu.

Ir mano tylos momentu, geriau Jūs į mano smegenis nelįstumėt.

Taip aš saugau Jus :)

Gal kada koks vėsinantis vėjas nusineš mane iš šitos pigios pigios, apgailėtinai silpnos malonumų beprotybės. Jūs patys nežinot paskui ką Jūs bėgat.

Ula

LSD mintys

Tik suvokę,

Kas ir kodėl mūsų gyvenime vyksta,

Kokios to priežastys,

Galime rasti jėgų prisikelti naujam gyvenimui,

Ryžtis permainoms.

Bry

LSD mintys

Nelaikykite savo meilės ir švelnumo skrynelių užrakintų,

Kol jūsų draugai gyvi.

Pripildykite jų gyvenimą džiaugsmo. 

Kalbėkite draugams palaikymo, padrąsinimo žodžius,

Kol jų ausys gali tai girdėti,

O širdys - palaimingai virpėti.

Henry Ward Beecher